Žinių pagrindai

Ląstelių teorija aprašo ląstelinės gyvybės organizaciją ir dauginimąsi.

DNR bazių sekoje saugoma biologinė informacija.

Genų raiškos metu pagal geno informaciją susidaro funkcinė RNR arba baltymas.

Dėl komplementaraus bazių poravimosi DNR grandinės gali būti kopijavimo matricos.

DNR padvigubėjimas, branduolio dalijimasis ir citoplazmos dalijimasis yra atskiri įprasto mitozinio ciklo įvykiai.

Įprasta diploidinė mejozė po vienos DNR replikacijos per du dalijimusis chromosomų rinkinių skaičių sumažina perpus.

Diploidinio individo poriniai aleliai gali atsiskirti ir patekti į gametas.

Evoliucija apima paveldimus pokyčius per kartas.

Paveldima įvairovė gali kisti dėl reprodukcinio indėlio skirtumų.

Atsitiktinumas gali keisti alelių dažnius nepriklausomai nuo prisitaikymo pranašumo.

Evoliuciniai ryšiai nusako kilmę iš bendrų protėvių.

Metabolizmas apima reguliuojamas gyvųjų sistemų chemines reakcijas.

Oksigeninė fotosintezė susieja šviesos energijos sugėrimą su anglies fiksacija ir iš vandens išskiria deguonį.

Aerobinis kvėpavimas susieja maisto medžiagų oksidaciją su ATP gamyba, naudojant deguonį kaip galutinį elektronų akceptorių.

Atrankiai laidžios membranos ir pernašos baltymai reguliuoja medžiagų judėjimą tarp ląstelės ir jos aplinkos.

Ekologija nagrinėja organizmų tarpusavio sąveikas ir jų sąveikas su fizine aplinka.

Grįžtamasis ryšys gali palaikyti vidinius kintamuosius funkcionavimui tinkamose ribose.

Anglis juda tarp biologinių, vandenyninių, atmosferinių ir geologinių rezervuarų.

Angliavandeniai, lipidai, baltymai ir nukleorūgštys sudaro didžiąją ląstelės chemijos dalį.

Seka, susilankstymas ir jungimasis į kompleksus apibūdina baltymus skirtingais lygmenimis.

Paprastas fermento ir substrato sąveikos mechanizmas prognozuoja pradinio reakcijos greičio įsotinimą.

Susieti reakcijų keliai sujungia energetiškai palankias chemines reakcijas su ląstelės atliekamu darbu.

Mutacija pakeičia DNR seką ir gali sukelti paveldimą kintamumą.

Judėjimas prisideda prie genų srauto, kai genetinė medžiaga įtraukiama į populiacijos dauginimosi procesą.

Alelių segregacija ir dominavimas fenotipe yra skirtingi klausimai.

Su DNR besijungiantys reguliaciniai veiksniai ir ląstelių signalai veikia transkripciją.

Su DNR susijusios žymės gali veikti genų raišką nekeisdamos DNR sekos.

Rūšių ribos priklauso nuo organizmų ir tiriamo klausimo.

Sumažėję reprodukciniai mainai gali leisti populiacijoms išsiskirti į evoliucines linijas.

Evoliuciniai medžiai yra hipotezės, išvedamos iš lyginamųjų duomenų.