Žinių pagrindai

Gardelės narvelio bazės kinematinės tampriosios sklaidos amplitudėje yra daugiklis F(G)=Σ_α f_α(G)exp(iG·d_α), o smailės intensyvumas proporcingas |F(G)|², atsižvelgiant į konkrečiam eksperimentui būdingus daugiklius.

Vienatomės grandinės, kurios atomų masė m, atstumas tarp atomų a, o artimiausių kaimynų spyruoklės standumo koeficientas κ, dispersijos sąryšis yra ω(k)=2√(κ/m)|sin(ka/2)|.

Stabilaus trimačio harmoninio kristalo, kurio primityviajame narvelyje yra s atomų, poslinkių dinaminė matrica turi 3s šakų.

Trimatėje Debajaus aproksimacijoje priskiriama g(ω)=9Nω²/ω_D³, kai 0≤ω≤ω_D, taip užtikrinant 3N modų skaičių.

Drudės modeliui su vieninteliais krūvininkais – elektronais – galioja dp/dt=−e(E+v×B)−p/τ.

Silpnas pradinės būsenos ryšys su pakankamai tankiu būsenų kontinuumu lemia žemiausios eilės perėjimo spartą Γ≈(2π/ħ)|V_fi|²ρ(E_f), kai galutinės būsenos energija tenkina energijos tvermę, o matriciniai elementai ir būsenų tankis kinta lėtai.

Arti stacionariosios pusiausvyros konservatyviosios sistemos, kurios kvadratinės kinetinės energijos matrica yra M, o potencialinės energijos Heseno matrica – K, lygtis yra Mq̈+Kq=0.

Pamatinė medžiaga yra pakankamai vienalytė ir stabili nurodytų savybių atžvilgiu ir tinkama numatytam naudojimui matuojant ar tiriant.

Aptikimo riba priklauso nuo matavimo procedūros klaidingo buvimo nustatymo tikimybės α ir klaidingo nebuvimo nustatymo tikimybės β.

Neišsigimusiose trimatėse parabolinėse juostose n=N_c exp[−(E_c−μ)/(k_BT)] ir p=N_v exp[−(μ−E_v)/(k_BT)], kur N_c,v=2(2πm_c,v*k_BT/h²)³ᐟ² vienam izotropiniam slėniui, įskaitant dvi sukinio būsenas.

Nereliatyvistinės dviejų kūnų sistemos, sąveikaujančios taškiniu Kulono potencialu, surištosios būsenos banginė funkcija išskaidoma kaip ψ_nlm=R_nl(r)Y_lm(θ,φ).

Izotopų delta lygina nurodytą mėginio izotopų santykį su taip pat apibrėžtu santykiu nurodytoje atskaitoje.

Jono pusiausvyros potencialas subalansuoja jo judėjimą lemiančius cheminį ir elektrinį dėmenis.

Įprastas glikolizės kelias vieną šešių anglies atomų gliukozės molekulę paverčia dviem trijų anglies atomų piruvato molekulėmis.

Piruvato dehidrogenazė paverčia piruvatą acetil-KoA; kartu išsiskiria CO₂ ir susidaro NADH.

Kvėpavimo elektronų pernašos grandinė susieja energetiškai palankią elektronų pernašą su elektrocheminiu protonų gradientu per membraną.

Rūgimas regeneruoja oksiduotus elektronų nešiklius perduodamas elektronus organiniams medžiagų apykaitos tarpiniams produktams, todėl ATP gali būti gaminamas substratinio fosforilinimo būdu be aerobinio kvėpavimo grandinės.

Deguonį išskiriančios fotosintezės metu II ir I fotosistemos panaudoja sugertą šviesą elektronų pernašai iš vandens link NADP⁺ redukcijos.

Kalvino–Bensono cikle RuBisCO karboksilina ribuliozės-1,5-bisfosfatą, susidarę anglies junginiai redukuojami naudojant ATP ir NADPH, o akceptorius regeneruojamas.

NAD(H) ir NADP(H) paprastai perneša hidrido ekvivalentus, o flavinai gali dalyvauti vieno arba dviejų elektronų pernašos reakcijose.

Tipinio sočiojo lyginio anglies atomų skaičiaus riebalų rūgšties acil-KoA β oksidacijos metu kartojasi oksidacija, hidratacija, oksidacija ir tiolizinis skaidymas.

Kanoniniame riebalų rūgščių sintazės kelyje nuo ATP priklausomas acetil-KoA karboksilinimas aprūpina malonilo vienetais.

Gliukoneogenezės metu gliukozė sintetinama iš tinkamų neangliavandeninių pirmtakų.

Glikogeno sintazė naudoja aktyvintą UDP gliukozę gliukano grandinėms ilginti, o šakojantis susidaro papildomi neredukuojantieji galai.

Oksidaciniame pentozių fosfato kelyje gliukozės-6-fosfatas verčiamas pentozės fosfatu, išskiriant CO₂ ir susidarant NADPH.

Nuo PLP priklausomas transamininimas perkelia aminogrupę tarp aminorūgšties ir ketorūgšties, nereikalaujant, kad laisvasis amoniakas susidarytų kaip tiesioginis produktas.

Žinduolių šlapalo ciklas sujungia amoniako ir aspartato azotą su iš hidrokarbonato gaunama anglimi ir taip sudaro šlapalą.

Vykstant purinų de novo sintezei, ant aktyvintos ribozės formuojamas žiedas ir susidaro IMP, o tada kelias išsišakoja į AMP ir GMP sintezę.

Nurodytame grįžtamojo slopinimo vieno substrato Michaeliso–Menten modelyje konkurencinis slopinimas padidina tariamąją Km vertę, o Vmax lieka nepakitusi.

Metabolinis srautas kinta priklausomai nuo substratų ir produktų prieinamumo, alosterinių efektorių, kovalentinio fermentų modifikavimo ir ląstelės poreikių.