Žinių pagrindai

Klasikinės juodosios skylės įvykių horizontas yra priežastinė riba: signalai iš jo vidaus negali pasiekti tolimų stebėtojų išorėje ateityje.

Silpno lauko ir geometrinės optikos riboje taškinė masė nukreipia šviesą kampu α̂=4GM/(c²b).

Iki rekombinacijos sklaida glaudžiai susiejo fotonus ir barionus.

Lokaliai plokščiam sluoksniui, kurio tikrasis kritimo kampas yra δ, horizontaliąją x ašį nukreipkite sluoksnio kritimo kryptimi, o aukščio z ašį – aukštyn.

Konkordantiškoje nuogulų sekoje vertikaliai viena kitą keičiančios facijos gali atspindėti aplinkas, kurios, migruojant nuogulų kaupimosi sistemai, buvo greta viena kitos.

Sedimentacinė seka yra santykinai konkordantiška nuogulų seka, kurią pagal nurodytą sekų modelį riboja nedarnos paviršiai ir juos atitinkantys konkordantiški paviršiai.

Akomodacija – tai erdvė, kurioje gali kauptis nuosėdos.

Sferiniame standžių plokščių modelyje poslinkis nurodytos atskaitos plokštės atžvilgiu vaizduojamas baigtiniu sukimu apie Eulerio polių.

Kadaise susijusių žemynų geologijos ir fosilijų atitikmenys, vandenyno dugno magnetinio poliškumo inversijų sekos, dugno plėtimosi geometrija ir paleomagnetinės kryptys suteikia vienas kitą papildančių apribojimų praeities plokščių padėtims nustatyti.

Geocentrinio ašinio dipolio atveju, kai normaliojo poliškumo kryptys išreiškiamos į šiaurę ir žemyn, tanI=2tanλ susieja lauko polinkį su platuma.

Fanerozojų sudaro paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus eros.

Ordoviko pabaigos, vėlyvojo devono, permo pabaigos, triaso pabaigos ir kreidos pabaigos intervalai žymi ypač ryškius biologinės įvairovės praradimus fanerozojaus fosilijų metraštyje.

Petrografiniu mikroskopu derinami stebėjimai plokščiai poliarizuotoje šviesoje ir esant sukryžiuotiems poliarizatoriams: reljefas, spalva arba pleochroizmas, skalumas, gesimo pobūdis ir interferenciniai reiškiniai padeda atskirti mineralus.

Tinkamai tiriant grūdelio ir terpės ribą praeinančioje šviesoje, didinant atstumą tarp objektyvo ir bandinio, šviesioji Bekės linija pasislenka į didesnio lūžio rodiklio medžiagą.

Kai šviesa statmenai krinta į vienalytę skaidrią plokštelę lygiagrečiais paviršiais, turinčią du efektyviuosius lūžio rodiklius bendrai bangos normalės krypčiai, optinių kelių skirtumas yra Γ=d(n_slow−n_fast).

Optinė indikatriksė vaizduoja idealaus skaidraus anizotropinio kristalo lūžio savybių priklausomybę nuo krypties.

Dviejų pusiausvyros fazių α ir β, kurių sudėtys x_α<x_β, o bendroji sudėtis x₀ yra tarp jų, tvermė duoda f_α=(x_β−x₀)/(x_β−x_α) ir f_β=1−f_α.

Paprastoje dvinarėje eutektinėje sistemoje, esant pastoviam slėgiui, eutektinės temperatūros ir eutektinės sudėties skystis gali egzistuoti kartu su dviem skirtingomis kietosiomis fazėmis.

Dvikomponentėje sistemoje, esant peritektinei pusiausvyrai ir pastoviam slėgiui, anksčiau susidariusi kietoji fazė reaguoja su skystąja faze ir invariantinėje temperatūroje sudaro kitą kietąją fazę.

Kietajame tirpale komponentai gali pakeisti vieni kitus vienoje kristalinėje fazėje.

Trikomponentės sudėtys vaizduojamos normuotame trikampyje: x_A+x_B+x_C=1, o dalys yra neneigiamos.

Uždaroje sistemoje pagal masę maišantis dviem galiniams nariams, koncentracija yra C_mix=fC₁+(1−f)C₂.

Motininiam izotopui P skylant į dukterinį izotopą D su pastovia skilimo konstanta λ, normuojant pagal stabilųjį izotopą S gaunama D/S=(D/S)₀+(P/S)(e^(λt)−1).

Uždaroje sistemoje, kurioje atlikta neradiogeninio švino pataisa ir išlaikyti skilimo grandinės produktai, radiogeniniai santykiai tenkina lygtis ²⁰⁶Pb*/²³⁸U=e^(λ₂₃₈t)−1 ir ²⁰⁷Pb*/²³⁵U=e^(λ₂₃₅t)−1.

Savitoji talpa S_s yra išsiskiriančio vandens tūris, tenkantis vandeningojo sluoksnio bendrojo tūrio vienetui, hidrauliniam aukščiui sumažėjus vienetu.

Vertikalia kryptimi vienalyčio, pastovaus storio b spūdinio vandeningojo sluoksnio pratakumas yra T=Kb, o talpumas – S=S_sb.

Sujungus klasikinį tamprųjį vandens kaupimąsi su Darcy srautu, prisotintame vandeningajame sluoksnyje be vidinių šaltinių gaunama ∇·(K∇h)=S_s∂h/∂t.

Neprisotintos terpės vandens kiekis θ ir hidraulinis laidumas K priklauso nuo slėgio aukščio ψ ir terpės porų struktūros.

Standžioje poringoje terpėje, kai vanduo praktiškai nesuspaudžiamas, o oro slėgis pastovus, vietinis vandens tvermės dėsnis kartu su nesočiojo tekėjimo Darcy srautu duoda θ_t=∇·[K(ψ)(∇ψ+e_z)].

Vienmačiame upės ruože, kuriame vanduo laikomas nespūdžiu, lygtis ∂(A+A_s)/∂t+∂Q/∂x=q_L nusako vandens balansą, susiedama srautą praleidžiantį skerspjūvio plotą A, papildomą srauto nepraleidžiančios vandens sankaupos plotą A_s ir debitą Q.