GLOBAL KNOWLEDGE ARK

Žinynas

Žinių pagrindai

Tyrinėkite sąvokas, dėsnius, lygtis ir metodus, jų taikymą ir šaltinius. Pasirinkite pažinimo sritį arba raskite konkretų žinyno įrašą.

Daugiau filtrų

Žinyno įrašai

Rodoma įrašų: 211–240 iš 360

Matematika ir logikaKūno plėtinio laipsnis ir bokšto dėsnis

Kai F⊆K yra kūnai, plėtinio laipsnis [K:F] yra dim_F K.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaAlgebriniai elementai ir minimalieji daugianariai

Algebrinis elementas α yra nenulinio daugianario virš kūno F šaknis.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaBaigtiniai kūnai ir jų konstravimas daugianariais

Baigtinis kūnas turi pⁿ elementų, kur p yra pirminis skaičius, o n≥1; kiekvienam tokiam elementų skaičiui egzistuoja vienintelis kūnas izomorfizmo tikslumu.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaBaigtinė Galua atitiktis

Skaidymo kūną generuoja visos daugianario šaknys; separabiliojo daugianario šaknys yra skirtingos.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaSkaliariniai ir vektoriniai kreiviniai integralai

Išilgai dalimis C¹ glotnaus reguliaraus kelio r(t) skaliarinis integravimas apibrėžiamas formule ∫C f ds=∫f(r(t))‖r′(t)‖dt, o vektorinis integravimas – formule ∫C F·dr=∫F(r(t))·r′(t)dt.

Metodas
Matematika ir logikaKonservatyvieji laukai ir integravimas pagal galinius taškus

Jei F=∇f ir f yra C¹ klasės, tai ∫C F·dr=f(galinis taškas)−f(pradinis taškas), nepriklausomai nuo dalimis glotnaus kelio.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaGryno teorema ir krašto orientacija

Plokštumos laukui F=(P,Q), kuris yra C¹ klasės aprėžtos srities D aplinkoje, galioja ∮∂D(P dx+Q dy)=∫D(Qₓ−Pᵧ)dA, o srautas į išorę yra ∮∂D(P dy−Q dx)=∫D(Pₓ+Qᵧ)dA.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaReguliariojo Sturm–Liouville uždavinio tikrinės reikšmės

Lygties −(py′)′+qy=λwy intervale [a,b], esant vienalytėms Dirichlet’o kraštinėms sąlygoms, kai realiosios funkcijos p,p′,q,w yra tolydžios, p,w>0 ir q≥0, tikrinės reikšmės didėja iki begalybės, o tikrinės funkcijos yra vienintelės iki dauginimo pastoviu daugikliu.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaSkleidiniai pagal tikrines funkcijas su svoriu

Nurodytam reguliariajam Šturmo–Liuvilio uždaviniui ir tolydžiai, dalimis glodžiai funkcijai f koeficientai cₙ=∫f yₙw dx/∫yₙ²w dx duoda f=Σcₙyₙ vidiniuose taškuose.

Metodas
Matematika ir logikaMatematinis vidurkis pagal tolydųjį tankį

Jei X turi tankį f, o g yra matuojama funkcija, tai E[g(X)]=∫R g(x)f(x)dx, kai ∫|g(x)|f(x)dx<∞.

Apibrėžimas
Matematika ir logikaMarkovo ir Čebyšovo tikimybių rėžiai

Jei X yra neneigiamas ir turi baigtinį matematinį vidurkį, o a>0, tai P(X≥a)≤E[X]/a.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaDelta metodas transformuotiems įvertiniams

Jei √n(θ̂−θ) konverguoja pagal skirstinį į N(0,v), o g yra diferencijuojama taške θ ir g′(θ)≠0, tai √n(g(θ̂)−g(θ)) konverguoja į N(0,[g′(θ)]²v).

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaBonferroni metodas hipotezių šeimos klaidos tikimybei kontroliuoti

Tikrinant m≥1 hipotezių, kiekviena atmetama tik taikant galiojantį individualų reikšmingumo lygmenį α/m.

Metodas
Matematika ir logikaNeymano–Pearsono testas paprastosioms hipotezėms

Kai paprastąją nulinę ir alternatyviąją hipotezes atitinkančių skirstinių tikimybių masės funkcijų arba tankių atrama yra bendra, testas, atmetantis nulinę hipotezę, kai alternatyviosios ir nulinės hipotezių tikėtinumo santykis pakankamai didelis, yra galingiausias prieš tą alternatyvą tarp testų, kurių nulinės hipotezės atmetimo tikimybė, kai ji teisinga, nėra didesnė.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaApibendrintasis tikėtinumo santykis ir reguliarioji asimptotika

Įdėtinių parametrinių modelių atveju Λ yra nulinės hipotezės modelio tikėtinumo supremumas, padalytas iš viso modelio tikėtinumo supremumo.

Metodas
Matematika ir logikaPožymių nepriklausomumo tikėtinumo testas dažnių lentelėje

Vienai multinominei imčiai r×c lentelėje pagal nepriklausomumo modelį apskaičiuojami tikėtini dažniai Eᵢⱼ=Nᵢ·N·ⱼ/n.

Metodas
Matematika ir logikaVienfaktorė dispersinė analizė

Tarkime, kad k grupių B=Σnᵢ(x̄ᵢ−x̄)² ir W=Σᵢⱼ(xᵢⱼ−x̄ᵢ)².

Metodas
Matematika ir logikaPerstatymai, ciklai ir eilė

n elementų aibės bijekcijos su kompozicijos operacija sudaro Sₙ, turinčią n! elementų.

Metodas
Matematika ir logikaPerstatinio ženklas ir alternuojančioji grupė

Transpozicijų skaičiaus lyginumas perstatinio išskaidyme yra invariantas.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaJungtinumas ir ciklinis tipas

Grupės G elementai a,b yra jungtiniai, kai b=gag⁻¹ su kuriuo nors g∈G; tai ekvivalentiškumo sąryšis.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaKairieji grupių veiksmai ir keitinių reprezentacijos

Kairysis veiksmas G×X→X tenkina e·x=x ir (gh)·x=g·(h·x).

Apibrėžimas
Matematika ir logikaOrbitos, stabilizatoriai ir jų indeksas

Veikiant iš kairės, Orb(x)={g·x:g∈G} ir Stab(x)={g:g·x=x}.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaCentralizatoriai, centras ir klasių lygtis

Kai G yra baigtinė, C_G(x)={g:gx=xg} yra konjugavimo veikimo stabilizatorius, o Z(G) sudaro elementai, komutuojantys su kiekvienu g.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaBaigtinės pirminio laipsnio eilės grupės centras

Jei |G|=pᵏ, kur p yra pirminis skaičius ir k≥1, iš klasių lygties išplaukia, kad p dalija |Z(G)|, todėl Z(G) yra netrivialus.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaAutomorfizmų, vidinių ir išorinių automorfizmų grupės

Aut(G) sudaro grupės izomorfizmai G→G, o grupės operacija yra jų kompozicija.

Apibrėžimas
Matematika ir logikaKoši teorema apie pirminės eilės elementus

Jei pirminis skaičius p dalija baigtinės grupės G eilę, G turi p eilės elementą, taigi ir p eilės ciklinį pogrupį.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaSilovo pogrupių egzistavimas, jungtinumas ir skaičius

Baigtinės grupės, kurios |G|=pᵏm, kai p yra pirminis, k≥1 ir p∤m, Silovo p-pogrupių eilė yra pᵏ.

Matematinis teiginys
Matematika ir logikaSilovo teoremų taikymas normaliesiems pogrupiams

Jei p<q yra skirtingi pirminiai skaičiai, tai pq eilės grupė turi vienintelį Silovo q-pogrupį, todėl jis yra normalusis.

Metodas
Matematika ir logikaOrbitų skaičiavimas pagal Bernsaidą

Kai baigtinė grupė veikia baigtinę aibę X, orbitų skaičius yra |G|⁻¹Σg∈G|Fix(g)|, kur Fix(g)={x:g·x=x}.

Metodas
Matematika ir logikaIšorinės ir vidinės tiesioginės sandaugos

G×H daugyba atliekama pagal koordinates.

Apibrėžimas