Žinių pagrindai

Tiesinė grąžinamoji jėga, slopinimas ir periodinis žadinimas lemia atsaką.

Lokali diferencialinė lygtis aprašo mažus stygos trikdžius.

Tiesiniai trikdžiai sumuojami; jų santykinė fazė lemia sustiprėjimą.

Kraštinės sąlygos lemia stovinčiųjų bangų dažnius.

Kampai ties terpių riba priklauso nuo lūžio rodiklių.

Paraksialinėje aproksimacijoje lęšis susieja daikto ir atvaizdo atstumus.

Baigtinis apertūros plotis lemia tamsias tolimojo lauko kryptis.

Idealus analizatorius praleidžia lauko dedamąją, lygiagrečią jo ašiai.

Skaliarinis ir vektorinis potencialai aprašo elektrinį ir magnetinį laukus.

Tiesinė dviejų laidininkų sistema kaupia atskirtą krūvį.

Kintant srovei, kinta susietasis magnetinis srautas ir indukuotoji elektrovara.

Lauko energijos kitimo sparta yra susieta balanso lygtimi su į išorę nukreiptu energijos srautu ir krūviams perduodama galia.

Sutelktųjų parametrų grandinių modeliuose taikomas mazgų srovių ir kontūrų įtampų balansas.

Paprastoje rezistoriaus ir kondensatoriaus grandinėje procesai vyksta eksponentiškai ir turi būdingą laiko skalę.

Sinusoidinį atsaką lemia aktyvioji varža ir atstojamoji reaktyvioji varža.

Temperatūros gradientas sukelia laidumo šilumos srautą.

Energija sukelia fazės virsmą nurodytomis fazių sambūvio sąlygomis.

Garų slėgio kitimą su temperatūra lemia slaptoji entalpija.

Šiluminė pusiausvyra lemia idealaus sugėriklio bendrąją išspinduliuojamą galią.

Esant fiksuotos temperatūros pusiausvyrai būsenoms suteikiami svoriai pagal energiją.

Mikrobūsenų tikimybės kiekybiškai nusako statistinę entropiją.

Būsena ir stebimasis dydis nulemia pakartotinių matavimų rezultatų vidurkį.

Komutatorius apriboja dviejų matavimo rezultatų sklaidas toje pačioje būsenoje.

Pusinio sukinio būsena turi du galimus matavimo rezultatus išilgai pasirinktos ašies.

Tankio operatorius aprašo kvantines statistines būsenas.

Projektoriai apibrėžia rezultatų tikimybes ir sąlygines būsenas.

Bendroji grynoji būsena gali būti neišreiškiama posistemių būsenų tenzorine sandauga.

Bozonų ir fermionų būsenos skirtingai reaguoja į sukeitimą.

Laisvą bandomosios dalelės judėjimą nusako metrinė sietis.

Erdvėlaikio kreivumas reaguoja į įtempius ir energiją.