Žinių pagrindai

Energijos balanse aiškiai nurodykite šilumos ir darbo ženklų susitarimą.

Entropijos didėjimą taikykite visai izoliuotajai sistemai.

Paprastas dujų modelis susieja slėgį, medžiagos kiekį, tūrį ir temperatūrą.

Bolcmano konstantos skaitinė vertė SI sistemoje yra tiksli.

Temperatūros gradientas sukelia laidumo šilumos srautą.

Energija sukelia fazės virsmą nurodytomis fazių sambūvio sąlygomis.

Garų slėgio kitimą su temperatūra lemia slaptoji entalpija.

Šiluminė pusiausvyra lemia idealaus sugėriklio bendrąją išspinduliuojamą galią.

Esant fiksuotos temperatūros pusiausvyrai būsenoms suteikiami svoriai pagal energiją.

Mikrobūsenų tikimybės kiekybiškai nusako statistinę entropiją.

Neatskiriamų dalelių pusiausvyros būsenų užpildymas skiriasi.

Paprastos suspaudžiamos pusiausvirosios sistemos U(S,V,{N_i}) diferencialas yra dU=T dS−p dV+Σ_i μ_i dN_i.

Ležandro transformacijos H=U+pV ir F=U−TS pakeičia natūraliuosius būsenos kintamuosius: esant nekintamai sudėčiai, dH=T dS+V dp ir dF=−S dT−p dV.

Glodžių pusiausvyros potencialų mišriųjų išvestinių lygybė duoda (∂T/∂V)_S=−(∂p/∂S)_V, (∂T/∂p)_S=(∂V/∂S)_p, (∂S/∂V)_T=(∂p/∂T)_V ir (∂S/∂p)_T=−(∂V/∂T)_p.

Pastoviam paprastosios spūdžios medžiagos kiekiui C_V=(∂U/∂T)_V ir C_p=(∂H/∂T)_p.

Ciklinis šiluminis variklis, gaunantis šilumos kiekį Q_h iš T_h temperatūros rezervuaro ir atiduodantis Q_c T_c temperatūros rezervuarui, atlieka darbą W=Q_h−Q_c.

Šiluminė pusiausvyra yra tranzityvi, todėl galima naudoti bendrą temperatūros skalę.

Izoliuotai pusiausvyros sistemai su fiksuotu energijos sluoksniu, tūriu ir dalelių skaičiumi mikrokanoninis modelis priskiria vienodą tikimybę visoms prieinamoms mikrobūsenoms.

Kanoninei statistinei sumai Z=Σ_i exp(−βE_i) galioja F=−k_BT lnZ, U=−∂_β lnZ ir S=k_B(lnZ+βU).

Sistemai, kuri keičiasi energija ir dalelėmis su rezervuarais, kurių temperatūra T ir cheminis potencialas μ, p_i,N=exp[−β(E_i,N−μN)]/Ξ ir Ξ=Σ_N,i exp[−β(E_i,N−μN)].

Klasikiniame kanoniniame modelyje kiekvienas nepriklausomas kvadratinis narys, priklausantis nuo nesuvaržytos koordinatės ar impulso, į vidutinę energiją įneša k_BT/2.

Praskiestų klasikinių idealiųjų dujų rimties atskaitos sistemoje dalelės greičio tikimybės tankis yra (m/(2πk_BT))³ᐟ²exp[−m|v|²/(2k_BT)].

Grynosios fazės koegzistuoja esant tai pačiai T ir p, kai jų molinės Gibso energijos yra lygios.

Šiluminės spinduliuotės vakuuminėje ertmėje, kurios temperatūra T, spektrinis energijos tankis kampinio dažnio vienetui yra u_ω=ħω³/[π²c³(exp(ħω/(k_BT))−1)].

Termodinaminėje riboje vienalyčių trimačių idealiųjų dujų, sudarytų iš besukinių bozonų, sužadintųjų būsenų talpa ties T_c pasiekia n=ζ(3/2)(mk_BT/(2πħ²))³ᐟ².

Vienalyčio bedimensio skaliarinio tvarkos parametro m, turinčio simetriją m↦−m, efektinis laisvosios energijos tankis f=f₀+a m²/2+b m⁴/4 turi minimumus ties m=0, kai a>0, ir ties m²=−a/b, kai a<0, jei b>0.

Susietosios tvarkos parametro koreliacijos apibrėžia koreliacijos ilgį ξ.

Stambinimas keičia sąveikos konstantas, tačiau pakeitus mastelį išsaugo didelių atstumų stebimuosius dydžius.

Vietiniame Londono modelyje ∇×j_s=−n_s q_s²B/m_s.

Ginzburgo–Landau teorija aprašo superlaidumą pasitelkdama kompleksinį tvarkos parametrą, simetriją ir nuo gradiento bei lauko priklausančią laisvąją energiją; iš jų gaunami koherentiškumo ilgis ir elektromagnetinis atsakas.