Žinynas
Žinių pagrindai
Tyrinėkite sąvokas, dėsnius, lygtis ir metodus, jų taikymą ir šaltinius. Pasirinkite pažinimo sritį arba raskite konkretų žinyno įrašą.
Daugiau filtrų
Žinyno įrašai
Rodoma įrašų: 301–330 iš 1709
Reguliuojamos ląstelių būsenos, dalijimasis ir erdvinė organizacija sukuria daugialąstę formą.
ModelisŽemė ir kosmosasMineralai, sandara ir diagnostinės savybėsMineralų atpažinimas grindžiamas sandaros ir fizikinių savybių duomenimis.
MetodasŽemė ir kosmosasRadiometrinis amžius ir mėginio istorijaIzotopiniai matavimai leidžia įvertinti amžių tik taikant tinkamą geologinį modelį.
MetodasŽemė ir kosmosasSeisminiai Žemės gelmių modelio apribojimaiBangų sklidimas, lūžis ir prasiskverbimas riboja galimus Žemės gelmių modelius.
MetodasŽemė ir kosmosasGeodinamos modelisSkysčio judėjimas išoriniame branduolyje palaiko didžiąją Žemės magnetinio lauko dalį.
ModelisŽemė ir kosmosasVandens balansas ir atsargų pokyčiaiApibrėžtos teritorijos vandens atsargos kinta priklausomai nuo bendro vandens pritekėjimo ir ištekėjimo.
ModelisŽemė ir kosmosasDarcy srautas ir hidraulinis laidumasPožeminio vandens tekėjimas dažnai apytikriai tiesiškai priklauso nuo hidraulinio aukščio gradiento.
ArtinysŽemė ir kosmosasVandenynų cirkuliacija ir vertikalioji apytakaVėjai, plūdrumo pokyčiai ir maišymasis prisideda prie pernašos vandenynuose.
ModelisŽemė ir kosmosasPasaulinė atmosferos cirkuliacijaNetolygus įšilimas ir sukimasis formuoja bendruosius cirkuliacijos modelius.
ModelisŽemė ir kosmosasKlimato veiksniai ir energijos balanso trikdžiaiIšoriniai pokyčiai gali sutrikdyti klimato sistemos spinduliuotės balansą.
ApibrėžimasŽemė ir kosmosasKlimato grįžtamojo ryšio mechanizmaiKlimato sistemos atsakas gali sustiprinti arba slopinti pokytį.
ModelisŽemė ir kosmosasKlimato pokyčių nustatymo ir jų priežasčių priskyrimo metodaiPriskiriant priežastis, stebimi pokyčiai lyginami su tikėtinais juos lemiančiais veiksniais ir kintamumu.
MetodasŽemė ir kosmosasŽvaigždžių evoliucija ir kuro degimo etapaiŽvaigždės sandara kinta keičiantis branduolio kurui ir sąlygoms.
ModelisŽemė ir kosmosasBaltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės ir žvaigždinės juodosios skylėsSkirtingos evoliucijos baigtys palieka skirtingas kompaktiškas liekanas.
ModelisŽemė ir kosmosasMetinis žvaigždžių paralaksas ir atstumasKeičiant stebėjimo vietą, galima geometriškai nustatyti atstumą.
MetodasŽemė ir kosmosasKosmologinis raudonasis poslinkis ir atstumo nustatymasSpektro ištempimas suteikia informacijos apie plėtimąsi, tačiau nėra universalus atstumo matas.
MetodasŽemė ir kosmosasGalaktikų sukimasis ir nustatoma masėIšmatuoti judėjimai apriboja gravitacinės masės pasiskirstymą.
MetodasŽemė ir kosmosasPlanetų formavimasis jaunų žvaigždžių diskuoseDiskų stebėjimai ir konkuruojantys augimo mechanizmai padeda kurti planetų formavimosi modelius.
ModelisŽemė ir kosmosasKosmologinių parametrų nustatymas iš CMBCMB statistinės charakteristikos apriboja parametrus pasirinktame kosmologiniame modelyje.
MetodasŽemė ir kosmosasGravitaciniai tamsiosios medžiagos įrodymaiJudėjimas ir gravitacinis lęšiavimas leidžia apriboti masę, kurios nepaaiškina švytinčioji medžiaga.
Empirinis rezultatasŽemė ir kosmosasIš ko sudaryta tamsioji materija?Gravitaciniai duomenys dar neatskleidžia nematomo komponento fizinės prigimties.
Atviras klausimasŽemė ir kosmosasKas paaiškina spartėjantį Visatos plėtimąsi?Plėtimosi duomenys skatina kurti konkuruojančius fizikinius aprašymus, tačiau jo kilmė tebėra neišaiškinta.
Atviras klausimasMatematika ir logikaTarpinės reikšmės ir ekstremumai kompaktinėje srityjeUždarame aprėžtame intervale tolydi realioji funkcija įgyja didžiausiąją ir mažiausiąją reikšmes bei kiekvieną reikšmę tarp jos reikšmių intervalo galuose.
Matematinis teiginysMatematika ir logikaSandaugos, dalmens ir sudėtinės funkcijos diferencijavimo taisyklėsDiferencijuojamoms realiosioms funkcijoms galioja (fg)′=f′g+fg′ ir (g∘f)′=(g′∘f)f′.
Matematinis teiginysMatematika ir logikaVidutinės reikšmės teoremaJei f yra tolydi intervale [a,b] ir diferencijuojama intervale (a,b), a<b, tai egzistuoja c∈(a,b), kuriam f′(c)=(f(b)−f(a))/(b−a).
Matematinis teiginysMatematika ir logikaDarboux išvestinių tarpinių reikšmių savybėJei f yra diferencijuojama visame atvirajame realiųjų skaičių intervale, tai kiekvieną reikšmę, esančią griežtai tarp f′(a) ir f′(b), jos išvestinė įgyja kuriame nors taške c∈(a,b), kai a<b yra to intervalo taškai.
Matematinis teiginysMatematika ir logikaKintamojo keitimas apibrėžtiniame integraleJei g yra C¹ klasės funkcija intervale [a,b], o f yra tolydi intervale, kuriame yra g([a,b]), tai ∫ₐᵇ f(g(x))g′(x)dx=∫g(a)ᵍ(b)f(u)du.
MetodasMatematika ir logikaIntegravimas dalimisJei u ir v yra C¹ klasės funkcijos intervale [a,b], tai ∫ₐᵇuv′dx=[uv]ₐᵇ−∫ₐᵇu′v dx.
MetodasMatematika ir logikaDarbu sumos ir Rymano integruojamumasAprėžtos realiosios funkcijos f intervale [a,b] apatinės ir viršutinės Darbu sumos sudaromos naudojant kiekvieno dalinio intervalo infimumą ir supremumą.
Matematinis teiginysMatematika ir logikaTolydumas ir Rymano integruojamumo kriterijusAprėžta realioji funkcija intervale [a,b] yra integruojama Rymano prasme tada ir tik tada, kai jos trūkio taškų aibės Lebego matas yra nulis.
Matematinis teiginys