Žinių pagrindai

Statmenojo kritimo į nuostolių neturinčių nemagnetinių dielektrikų skiriamąjį paviršių atveju elektrinio lauko amplitudės atspindžio koeficientas yra r=(n₁−n₂)/(n₁+n₂).

Nereliatyvistinis su pagreičiu judantis taškinis krūvis spinduliuoja bendrąją galią P=q²a²/(6πε₀c³).

Inercinėms atskaitos sistemoms, esančioms standartinėje konfigūracijoje, kai S′ juda greičiu v išilgai S sistemos x ašies, x′=γ_v(x−vt), t′=γ_v(t−vx/c²), y′=y ir z′=z, kur γ_v=(1−v²/c²)⁻¹ᐟ².

Išilgai laikiškosios pasaulio linijos inercinėje koordinačių sistemoje dτ=dt√(1−u²/c²), o praėjęs savasis laikas yra šio dydžio integralas.

Kai S′ juda greičiu v išilgai x ašies, dalelės greičio komponentės tenkina u′_x=(u_x−v)/(1−vu_x/c²) ir u′_y,z=u_y,z/[γ_v(1−vu_x/c²)].

Dalelės, kurios invariantinė masė yra m, p=γ_u m u, E=γ_u mc² ir K=(γ_u−1)mc²; E²−|p|²c²=m²c⁴.

Kai šviesos šaltinis ir stebėtojas tolsta vienas nuo kito išilgai juos jungiančios tiesės santykiniu greičiu v, f_obs=f_source√[(1−v/c)/(1+v/c)].

Bravė gardelę sudaro transliacijos R=Σ_i n_i a_i, kur n_i yra sveikieji skaičiai, o primityvieji vektoriai yra nepriklausomi.

Atvirkštinės gardelės vektoriai tenkina a_i·b_j=2πδ_ij ir G=Σ_i h_i b_i, kur h_i yra sveikieji skaičiai.

Gardelės narvelio bazės kinematinės tampriosios sklaidos amplitudėje yra daugiklis F(G)=Σ_α f_α(G)exp(iG·d_α), o smailės intensyvumas proporcingas |F(G)|², atsižvelgiant į konkrečiam eksperimentui būdingus daugiklius.

Vienatomės grandinės, kurios atomų masė m, atstumas tarp atomų a, o artimiausių kaimynų spyruoklės standumo koeficientas κ, dispersijos sąryšis yra ω(k)=2√(κ/m)|sin(ka/2)|.

Stabilaus trimačio harmoninio kristalo, kurio primityviajame narvelyje yra s atomų, poslinkių dinaminė matrica turi 3s šakų.

Trimatėje Debajaus aproksimacijoje priskiriama g(ω)=9Nω²/ω_D³, kai 0≤ω≤ω_D, taip užtikrinant 3N modų skaičių.

Nesąveikaujantiems ½ sukinio elektronams trimačiame tūryje k_F=(3π²n)¹ᐟ³ ir E_F=ħ²k_F²/(2m).

Drudės modeliui su vieninteliais krūvininkais – elektronais – galioja dp/dt=−e(E+v×B)−p/τ.

Nepriklausomų sukinio ½ magnetinių momentų, kurių didumas μ, sistemoje, esant magnetinei indukcijai B, vieno momento energijos yra ±μB, statistinė suma – 2cosh(μB/(k_BT)), o vidutinis momentas – μtanh(μB/(k_BT)).

Esant feromagnetinei tvarkai, momentai išsirikiuoja viena kryptimi, esant antiferomagnetinei tvarkai, tvarkingų pogardelių momentai nukreipti priešingomis kryptimis, o esant ferimagnetinei tvarkai, priešingomis kryptimis nukreipti pogardelių momentai yra nevienodo dydžio.

Termodinaminėje riboje vienalyčių trimačių idealiųjų dujų, sudarytų iš besukinių bozonų, sužadintųjų būsenų talpa ties T_c pasiekia n=ζ(3/2)(mk_BT/(2πħ²))³ᐟ².

Silpnas pradinės būsenos ryšys su pakankamai tankiu būsenų kontinuumu lemia žemiausios eilės perėjimo spartą Γ≈(2π/ħ)|V_fi|²ρ(E_f), kai galutinės būsenos energija tenkina energijos tvermę, o matriciniai elementai ir būsenų tankis kinta lėtai.

Dviejų Niutono mechanikos dalelių, kurias veikia vienodo didumo ir priešingų krypčių vidinės jėgos, bet neveikia išorinės jėgos, masės centras juda tolygiai.

Arti stacionariosios pusiausvyros konservatyviosios sistemos, kurios kvadratinės kinetinės energijos matrica yra M, o potencialinės energijos Heseno matrica – K, lygtis yra Mq̈+Kq=0.

Matuojamasis dydis yra dydis, kurį ketinama matuoti; jo apibrėžtis apima atitinkamą sistemos būseną, komponentus ir sąlygas.

Tikslumas nusako išmatuotos vertės artumą tikrajai matuojamojo dydžio vertei; teisingumas susijęs su pakartotinių matavimų vidurkio ribinės vertės atitiktimi pamatinei vertei; glaudumas susijęs su pakartotinai išmatuotų verčių tarpusavio atitiktimi nurodytomis sąlygomis.

Matavimo paklaida yra išmatuota vertė minus pamatinė vertė.

Įtakos dydis keičia prietaiso rodmens ir matavimo rezultato ryšį, nekeisdamas dydžio, kuris iš tikrųjų matuojamas tiesioginio matavimo metu.

Patikra suteikia objektyvių įrodymų, kad nustatyti reikalavimai yra įvykdyti.

Neapibrėžties biudžete nurodomi matavimo modelis, įvesties dydžių įverčiai, standartinės neapibrėžtys, skirstiniai, kovariacijos, jautrio koeficientai, vertinimo metodai ir laisvės laipsniai, taip pat jų jungimo būdas ir taikomas aprėpties koeficientas.

Turint n nepriklausomų, vienodai pasiskirsčiusių stabilaus dydžio stebėjimų su baigtine dispersija, pakartotinių matavimų vidurkio standartinė neapibrėžtis įvertinama kaip s/√n, kur s²=Σ_j(x_j−x̄)²/(n−1).

Priskyrus stačiakampį skirstinį intervalui įvertis±a, gaunama u=a/√3, o priskyrus simetrinį trikampį skirstinį tam pačiam intervalui, gaunama u=a/√6.

Nepriklausomiems įvesties standartinių neapibrėžčių įverčiams tiesiniame artinyje taikoma Welcho–Satterthwaite’o formulė: ν_eff=u_c⁴/Σ_i[(c_i u_i)⁴/ν_i].