Žinių pagrindai

Vienos embriono srities signalai gali paveikti kitos srities ląstelių likimą.

Atsitiktinio poravimosi diploidų modelyje genotipų dažniai persveriami pagal santykinį išgyvenamumą ir normalizuojami pagal vidutinę prisitaikymo vertę.

Replikacinės DNR polimerazės ilgina pradmens 3′ galą, kopijuodamos matricą ir sintetindamos DNR 5′→3′ kryptimi.

Eukariotų branduolio DNR kartu su histonais supakuojama į nukleosomas ir replikuojama nuo daugelio replikacijos pradžios vietų.

Polimerazės vykdoma klaidų korektūra gali pašalinti sintezės metu klaidingai įterptą nukleotidą.

Vykstant homologija grindžiamai dvigrandžių trūkių reparacijai, apdorojant galus gali susidaryti viengrandė DNR, kuri ieško homologinio duplekso ir į jį įsiterpia.

Transkripcija prasideda reguliuojamu promotoriaus DNR atpažinimu ir RNR polimerazės pritraukimu.

Prie daugelio eukariotų pre-iRNR prijungiama 5′ kepurėlė ir 3′ poli(A) uodega, o intronai pašalinami sujungiant egzonus.

Transliacijos metu iRNR kodonai skaitomi 5′→3′ kryptimi, o polipeptidas ilginamas nuo aminogalo link karboksigalo.

Sukibę lokusai yra toje pačioje chromosomoje; mejozinė rekombinacija gali atskirti jų alelius.

Chromosominis paveldėjimas gali keistis dėl chromosomų neišsiskyrimo arba persitvarkymų, tokių kaip delecija, duplikacija, inversija ir translokacija.

Aktino filamentai, mikrovamzdeliai ir tarpiniai filamentai organizuoja skirtingas struktūrines ir dinamines eukariotinių ląstelių funkcijas.

Eukariotų sekreciniame kelyje daugelis membraninių ir eksportuojamų baltymų patenka į grūdėtąjį endoplazminį tinklą, yra apdorojami ir vezikulėmis per Goldžio aparatą juda į parinktas paskirties vietas.

Gyvūnų tarpląstelinė matrica užtikrina struktūrines ir signalines sąveikas per išskiriamus baltymus ir ląstelių paviršiaus receptorius.

Receptorius gali paversti ligando prisijungimą viduląsteliniu atsaku per baltymų konformacijos pokyčius, fosforilinimo kaskadas arba antrinius tarpininkus, tokius kaip ciklinis AMP ir kalcis.

Ciklinų kiekis ir nuo ciklinų priklausomų kinazių reguliavimas padeda nustatyti ląstelės ciklo perėjimų seką.

Apoptozė yra reguliuojamas ląstelių pašalinimo kelias, kurį pradeda atitinkami vidiniai arba išoriniai signalai.

Įprastas glikolizės kelias vieną šešių anglies atomų gliukozės molekulę paverčia dviem trijų anglies atomų piruvato molekulėmis.

Piruvato dehidrogenazė paverčia piruvatą acetil-KoA; kartu išsiskiria CO₂ ir susidaro NADH.

Kvėpavimo elektronų pernašos grandinė susieja energetiškai palankią elektronų pernašą su elektrocheminiu protonų gradientu per membraną.

Rūgimas regeneruoja oksiduotus elektronų nešiklius perduodamas elektronus organiniams medžiagų apykaitos tarpiniams produktams, todėl ATP gali būti gaminamas substratinio fosforilinimo būdu be aerobinio kvėpavimo grandinės.

Deguonį išskiriančios fotosintezės metu II ir I fotosistemos panaudoja sugertą šviesą elektronų pernašai iš vandens link NADP⁺ redukcijos.

Kalvino–Bensono cikle RuBisCO karboksilina ribuliozės-1,5-bisfosfatą, susidarę anglies junginiai redukuojami naudojant ATP ir NADPH, o akceptorius regeneruojamas.

NAD(H) ir NADP(H) paprastai perneša hidrido ekvivalentus, o flavinai gali dalyvauti vieno arba dviejų elektronų pernašos reakcijose.

Tipinio sočiojo lyginio anglies atomų skaičiaus riebalų rūgšties acil-KoA β oksidacijos metu kartojasi oksidacija, hidratacija, oksidacija ir tiolizinis skaidymas.

Kanoniniame riebalų rūgščių sintazės kelyje nuo ATP priklausomas acetil-KoA karboksilinimas aprūpina malonilo vienetais.

Gliukoneogenezės metu gliukozė sintetinama iš tinkamų neangliavandeninių pirmtakų.

Glikogeno sintazė naudoja aktyvintą UDP gliukozę gliukano grandinėms ilginti, o šakojantis susidaro papildomi neredukuojantieji galai.

Oksidaciniame pentozių fosfato kelyje gliukozės-6-fosfatas verčiamas pentozės fosfatu, išskiriant CO₂ ir susidarant NADPH.

Nuo PLP priklausomas transamininimas perkelia aminogrupę tarp aminorūgšties ir ketorūgšties, nereikalaujant, kad laisvasis amoniakas susidarytų kaip tiesioginis produktas.