Žinių pagrindai

Srovė nusako krūvio kiekį, pereinantį per pasirinktą paviršių per laiko vienetą.

Elektrinis laukas nusako jėgą, tenkančią vienetiniam bandomajam krūviui.

Magnetinė jėga priklauso nuo krūvio judėjimo lauko atžvilgiu.

Tiesinei srovės ir įtampos priklausomybei reikia tinkamų sąlygų.

Energijos balanse aiškiai nurodykite šilumos ir darbo ženklų susitarimą.

Entropijos didėjimą taikykite visai izoliuotajai sistemai.

Paprastas dujų modelis susieja slėgį, medžiagos kiekį, tūrį ir temperatūrą.

Vieno fotono energija yra proporcinga jo dažniui.

Lorenco transformacijos išsaugo bendrą erdvinį ir laikinį atskyrimą.

Sąveikos jėgos veikia skirtingus kūnus vienodo didumo ir priešingų krypčių poromis.

Jėgos momentas keičia judesio kiekio momentą nurodyto pradžios taško atžvilgiu.

Nejudančio fluido slėgis veikiant gravitacijai didėja su gyliu.

Į viršų nukreipta hidrostatinė jėga lygi išstumto fluido svoriui.

Keturios lauko lygtys sieja elektrinį ir magnetinį laukus su krūviu ir srove.

Kvantinė banginė funkcija kinta pagal jos Hamiltono operatorių.

Normuota banginė funkcija padėties intervalams priskiria tikimybes.

Elementariojo krūvio skaitinė vertė SI sistemoje yra tiksli.

Bolcmano konstantos skaitinė vertė SI sistemoje yra tiksli.

Molis susietas su nurodytu objektų skaičiumi.

Nurodytas dažnis nustato SI fotometrinį atskaitos pagrindą.

Protonų skaičius atomo branduolyje nusako jo cheminį elementą.

Izotopai turi vienodą protonų skaičių, bet skirtingą neutronų skaičių.

Elementų išdėstymas pagal atominį skaičių atskleidžia pasikartojančius elektroninės sandaros ir cheminių savybių dėsningumus.

Cheminis ryšys apibūdina sąveikas, jungiančias atomus į molekules ar ištisines struktūras.

Molis nusako nurodytų dalelių skaičių remiantis tikslia Avogadro konstanta.

Išlygintos lygties koeficientai susieja reakcijoje sunaudojamų ir susidarančių medžiagų kiekius.

Cheminėje lygtyje turi išlikti kiekvieno elemento atomų skaičius ir bendrasis elektros krūvis.

Esant pusiausvyrai, priešingomis kryptimis vykstančios reakcijos tęsiasi, tačiau bendroji sudėtis nekinta.

Pagal Brønstedo sampratą rūgštis atiduoda protoną, o bazė jį prisijungia.

Gibso energijos pokytis leidžia atskirti termodinaminį palankumą nuo reakcijos greičio.