Žinynas
Žinių pagrindai
Tyrinėkite sąvokas, dėsnius, lygtis ir metodus, jų taikymą ir šaltinius. Pasirinkite pažinimo sritį arba raskite konkretų žinyno įrašą.
Daugiau filtrų
Žinyno įrašai
Rodoma įrašų: 871–900 iš 1709
Reakcijai HA ⇌ H⁺ + A⁻, taikant nurodytą tirpiklio aprašymo konvenciją, Ka susieja pusiausvyros aktyvumus.
ModelisChemijaMasės ir krūvio balansai tirpaleKiekybinis cheminių formų pasiskirstymo vandeniniame tirpale nustatymas derina pusiausvyros ryšius su analitinių kiekių tverme ir elektriniu neutralumu.
MetodasChemijaPakopinė daugiaprotonių rūgščių jonizacijaDaugiaprotonė rūgštis netenka protonų per nuoseklias pusiausvyras, kurių kiekviena turi savo jonizacijos konstantą.
ModelisChemijaBuferio komponentų santykis ir Hendersono–Hasselbalcho lygtisPertvarkius rūgšties disociacijos lygtį, gaunama pH=pKa+log₁₀(aA⁻/aHA).
ModelisChemijaTitravimo kreivės, ekvivalentinis ir galutinis taškaiTitravimo ekvivalentinį tašką nustato reakcijos stechiometrija, o stebimas galutinis taškas yra matavimo kriterijus.
MetodasChemijaLuiso rūgščių ir bazių aduktai bei susidarymo konstantosSusidarant aduktui, Luiso bazė suteikia elektronų porą, o Luiso rūgštis ją priima.
ModelisChemijaIdealiųjų tirpalų garų slėgiai ir mišinio sudėtisIdealiajam skystajam tirpalui esant pusiausvyroje su idealiaisiais garais, pagal Raulio dėsnį kiekvieno komponento dalinis slėgis lygus jo molinės dalies skystyje ir grynojo skysčio garų slėgio toje pačioje temperatūroje sandaugai.
ArtinysChemijaPraskiesto tirpalo osmosinis slėgisIdealiojo praskiesto tirpalo, nuo grynojo tirpiklio atskirto tirpikliui laidžia membrana, osmosinis slėgis apytiksliai lygus osmosiškai aktyvių ištirpusios medžiagos dalelių molinės koncentracijos ir RT sandaugai.
ArtinysChemijaGibbso fazių taisyklėKai sistemoje, aprašomoje nepriklausomais komponentais, fazės yra pusiausvyroje, pagal Gibbso fazių taisyklę F=C−P+2.
ModelisChemijaIntegruotos nulinės, pirmosios ir antrosios eilės reakcijų greičio lygtysKai viena cheminė rūšis negrįžtamai nyksta, o reakcijos greičio konstanta nekinta, integruojant −dc/dt=k cⁿ gaunama c=c₀−kt, kai n=0, c=c₀e⁻ᵏᵗ, kai n=1, ir 1/c=1/c₀+kt, kai n=2.
ModelisChemijaStacionariosios būsenos ir išankstinės pusiausvyros kinetiniai artiniaiPo trumpo pereinamojo laikotarpio mažos koncentracijos tarpinio junginio susidarymo ir sunaudojimo greičiai gali būti apytikriai vienodi, todėl jo greičio lygtį galima pašalinti iš mechanizmo lygčių.
ArtinysChemijaPereinamosios būsenos greičio modelisPereinamosios būsenos teorija sieja elementariosios reakcijos greičio koeficientą su apribota aktyvuotojo komplekso pusiausvyra ir barjero kirtimo dažniu.
ArtinysChemijaElektronų ir branduolių judėjimo atskyrimas molekulėseBorno–Openheimerio artinyje elektronų ir branduolių judėjimas atskiriamas sprendžiant elektronų uždavinį esant fiksuotai branduolių geometrijai, o tada aprašant branduolių judėjimą gautame energijos paviršiuje.
ArtinysChemijaHartrio–Foko ir tankio funkcionalo elektroniniai modeliaiHartrio–Foko metodu variaciškai optimizuojamas vieno determinanto aprašas, apimantis vidutines Kulono ir mainų sąveikas.
ArtinysChemijaKonformacijos ir sukimosi energijaKonformacijos skiriasi pasisukimu apie ryšius, nekeičiant atomų jungimosi tvarkos.
ModelisChemijaR/S konfigūracijos nustatymas pagal Cahn–Ingold–Prelog taisyklesTetraedrinio stereogeninio centro prijungtoms grupėms priskirkite prioritetus pagal Cahn–Ingold–Prelog taisykles: pirmiausia pagal atominį skaičių, izotopams – pagal izotopinę masę, tada pagal pirmąjį skirtumą, taikant daugybinių ryšių dubliavimą.
MetodasChemijaAlkenų E/Z konfigūracijaAlkenui, kurio kiekvieno dvigubojo ryšio anglies atomo du pakaitai yra atskiriami, CIP prioritetus nustatykite nepriklausomai prie kiekvieno anglies atomo.
MetodasChemijaSuderintasis nukleofilinis pakeitimas (SN2)SN2 stadijoje ryšys su nukleofilu susidaro tuo pat metu, kai pasitraukia išeinančioji grupė, pereinant per vieną pereinamąją būseną.
ModelisChemijaJonizacija, po kurios vyksta pakeitimas (SN1)Paprastame SN1 reakcijos kelyje lėta substrato jonizacija suformuoja karbokatijoną turinčią tarpinę dalelę prieš jai reaguojant su nukleofilu.
ModelisChemijaSuderintasis eliminavimas (E2)E2 stadijoje β vandenilio atskėlimas, alkeno ryšio susidarymas ir išeinančiosios grupės atsiskyrimas vyksta vienu metu.
ModelisChemijaPakopinė E1 ir E1cB eliminacijaE1 eliminacija vyksta per jonizaciją, po kurios tarpinis karbokationas netenka protono.
ModelisChemijaElektrofilinis prijungimas ir regiochemijaHX prijungimo prie alkeno reakcijoje, vykstančioje per karbokatijoną, protonuojant susidaro tarpinis junginys, su kuriuo vėliau reaguoja nukleofilas.
ModelisChemijaAromatinės π sistemos ir Hückelio elektronų skaičiavimasPagal elementarųjį Hückelio modelį plokščia ciklinė π sistema su nenutrūkstama konjugacija ir 4n+2 π elektronų pasižymi uždaro elektroninio sluoksnio aromatine sandara.
ModelisChemijaElektrofilinis aromatinis pakeitimasVykstant tipinei elektrofilinio aromatinio pakeitimo reakcijai, aromatinė π sistema sudaro ryšį su elektrofilu ir susidaro nearomatinis σ tarpinis junginys.
ModelisChemijaNukleofilinis prisijungimas prie aldehidų ir ketonųNukleofilas prisijungia prie elektrofilinio karbonilo anglies atomo, o π elektronų pora pasislenka deguonies link; susidaro tetraedrinis tarpinis junginys.
ModelisChemijaNukleofilinis acilo pakeitimasVykstant karboksirūgšties darinio nukleofilinio prisijungimo reakcijai, gali susidaryti tetraedrinis tarpinis junginys, kuriam skylant pasišalina išeinančioji grupė ir atkuriama karbonilo grupė.
ModelisChemijaEnoliai, enolatai ir α anglies atomo reaktyvumasNuo tinkamo karbonilinio junginio atskėlus α protoną, susidaro enolatas, kurio krūvis dėl konjugacijos pasiskirsto tarp deguonies ir anglies atomų.
ModelisChemijaAnglies–anglies ryšio susidarymas aldolinėje reakcijojePaprastoje aldolinėje reakcijoje enolato arba enolio donoras prisijungia prie kito karbonilinio akceptoriaus ir sudaro anglies–anglies ryšį.
ModelisChemijaRadikalinės grandinės inicijavimas, plitimas ir nutrūkimasRadikalinę grandinę sudaro inicijavimo etapai, kuriuose susidaro radikalai, plitimo etapai, kuriuose reagentai virsta produktais ir atkuriamas radikalinis grandinės nešiklis, bei nutrūkimo etapai, kuriuose nešikliai sunaudojami.
ModelisChemijaKinetinė ir termodinaminė produktų susidarymo kontrolėEsant kinetinei kontrolei, vyrauja produktai, kurie susidaro greičiau, kol dar nepasiekta pusiausvyra; termodinaminė kontrolė atspindi pasiekiamą pusiausvyrinį produktų pasiskirstymą.
Modelis