Žinių pagrindai

Jei migrantai sudaro nustatytą populiacijos alelių fondo dalį, alelio dažnis po migracijos yra vietinių individų ir migrantų alelio dažnių svertinis vidurkis.

Pasikartojančios mutacijos gali papildyti žalingojo alelio, kurį šalina gryninamoji atranka, atsargas.

Idealioje neutralioje diploidinėje populiacijoje naujo alelio, kurio yra viena kopija, galutinės fiksacijos tikimybė yra 1/(2N).

Kai abiejų palikuonių linijų substitucijų greičiai yra vienodi ir pastovūs, tikėtinos jas skiriančios substitucijos kaupiasi abiejose šakose nuo bendro protėvio.

Koordinacinių junginių sudėtis gali būti vienoda, tačiau ligandų jungimosi būdas arba erdvinis išsidėstymas gali skirtis.

Neutraliųjų fragmentų ir oksidacijos laipsnio metodais ligandų ir metalo elektronai priskiriami nuosekliai, jei visame skaičiavime laikomasi pasirinkto metodo taisyklių.

Disociacinio ligandų pakeitimo metu ligandas atsiskiria prieš prisijungiant kitam, o asociacinio mechanizmo atveju naujas ligandas prisijungia prieš atsiskiriant ankstesniam.

Ligandų lauko molekulinių orbitalių (MO) modeliai sujungia suderinamos simetrijos metalo ir ligandų orbitales, papildydami taškinių krūvių kristalinio lauko modelį kovalentinėmis sąveikomis.

Joniniame hidride vandenilis formaliai yra H− ir gali veikti kaip stipri bazė arba reduktorius; vykstant protono pernašai iš vandens, susidaro vandenilio dujos ir hidroksido jonas.

Boro trihalogenidų žinyninės molekulinės struktūros yra trikampės plokščiosios, ir jie gali priimti donorų elektronų poras; BF3 ir fluorido jonas sudaro BF4−.

Azotas sudaro oksidus, kuriuose jo formalusis oksidacijos laipsnis gali būti skirtingas.

Fosforo(III) ir fosforo(V) oksidai skiriasi deguonies kiekiu ir formaliaisiais oksidacijos laipsniais.

Oksido O²−, peroksido O₂²− ir superoksido O₂− jonai skiriasi deguonies atomų ir elektronų skaičiumi bei išsidėstymu.

Halogenų ir halogenidų oksiduojamasis ir redukuojamasis vaidmenys skiriasi; pavyzdžiui, tinkamomis tirpalo sąlygomis chloras gali oksiduoti bromido jonus.

Elementariajame alkenų hidroborinimo modelyje C–H ir C–B ryšiai susidaro kartu iš tos pačios pusės, nesusidarant laisvam karbokationui kaip tarpiniam junginiui.

Prie alkino prijungus hidratacijos ekvivalentus, iš pradžių susidaro enolis, kuris gali tautomerizuotis į karbonilinį junginį.

Nukleofilas gali prisijungti prie aktyvintos arilo sistemos, sudarydamas anijoninį tarpinį junginį, o vėliau atsiskiriant išeinančiajai grupei atkuriamas aromatiškumas.

Amino bazingumą galima apibūdinti jo konjuguotosios amonio formos rūgštingumu nurodytomis sąlygomis.

Grandininės polimerizacijos metu monomero prisijungimas regeneruoja augančios grandinės aktyvųjį centrą.

Vykstant pakopinei polimerizacijai, jungiasi suderinamos monomerų ir oligomerų funkcinės grupės, o ne reikalaujama, kad visas augimas vyktų viename išliekančiame grandinės centre.

Esant grįžtamosios receptoriaus ir ligando sąveikos santykiu vienas su vienu pusiausvyrai, disociacijos konstanta susieja laisvojo receptoriaus, laisvojo ligando ir komplekso koncentracijas.

Ligando prisijungimas vienoje vietoje gali pakeisti afinitetą arba aktyvumą kitoje vietoje dėl baltymo būsenų susiejimo.

Kulonometrija leidžia nustatyti reaguojančios medžiagos kiekį pagal integruojant apskaičiuotą krūvį ir elektronų stechiometriją.

Voltamperometrijoje registruojama srovė, valdant darbinio elektrodo potencialą palyginamojo elektrodo atžvilgiu; per pagalbinį elektrodą teka balansinė srovė.

Fluorescencinė emisija vyksta po optinio sužadinimo ir konkuruoja su nespinduline relaksacija.

Mitochondrijų ir plastidžių kilmę pagrindžia jų molekulinių sistemų ir genų giminingumas bakterijoms, organelių dauginimasis ir daugelio iš organelių kilusių genų perkėlimas į branduolio genomus.

Samanos, kerpsamanės ir ylvaisiai iliustruoja sausumos augalų gyvenimo ciklus, kuriuose vyrauja gametofitas.

Pataisūnų ir paparčiams giminingų evoliucinių linijų sporofitai turi apytakos audinius, o jų gyvenimo cikluose gametofitai išsivysto iš sporų.

Genų linijos nebūtinai koalescuoja populiacijos ar rūšies skilimo metu.

Rūšių požymiai gali koreliuoti, nes giminingos linijos turi bendrą evoliucinę istoriją.