GLOBAL KNOWLEDGE ARK

Chemija · Pamoka

Kristaliniai ir amorfiniai kietieji kūnai

Atskirkite kristalo tolimąją tvarką nuo ryšių, laikančių kietąjį kūną, tipo. Remdamiesi struktūra ir judriaisiais krūvininkais paaiškinkite pasirinktas savybes, kartu atsižvelgdami į artimąją tvarką ir konkrečioms medžiagoms būdingas išimtis.

Grįžti į chemijos planą

Baigę pamoką, galėsite

  • Atskirti kristalinę tolimąją tvarką nuo amorfinėms medžiagoms būdingo vietinio dalelių išsidėstymo.
  • Atpažinti joninės, metalinės, kovalentinio tinklo ir molekulinės struktūros aprašymus.
  • Vengti laikyti kietųjų kūnų daleles nejudančiomis, o visus kietuosius kūnus – molekulių sankaupomis.
01

Tolimoji tvarka gali būti įvairių formų

Kristalui būdinga tolimoji erdvinė atomų, jonų ar molekulių tvarka. Įprastuose periodiniuose kristaluose išsidėstymo motyvas kartojasi atstumais, gerokai didesniais už atstumus tarp atomų. Kai kurie tvarkios sandaros kristalai, įskaitant kvazikristalus, yra aperiodiniai: kristalinei tvarkai nebūtina trimatė pasikartojanti gardelė. Vien tvarkos pobūdis neatskleidžia, kokio tipo ryšiai ją lemia.

Įprastame kietajame kūne atomai vis tiek juda, dažnai svyruodami apie sandaros nulemtas padėtis. Taip pat gali būti defektų ir vykti kitoks judėjimas. Gardelės schema vaizduoja dalelių išsidėstymą, o ne teigia, kad kiekvienas atomas amžinai lieka visiškai nejudrus.

02

Amorfiniams kietiesiems kūnams taip pat gali būti būdinga vietinė tvarka

Amorfinis kietasis kūnas neturi kristalinės tolimosios tvarkos. Vis dėlto gretimiems atomams gali būti būdinga tam tikra vietinė koordinacija. Vien periodinės gardelės nebuvimas nepatvirtina amorfiškumo, nes aperiodiniai kristalai išlaiko tolimąją tvarką. Amorfinėms medžiagoms taip pat būdinga tam tikra sandara ir fizikinės savybės.

Esant nurodytam slėgiui, kristalinėse medžiagose gali vykti staigus lydymosi virsmas, jei tai leidžia jų sudėtis ir sąlygos. Daugelis amorfinių medžiagų minkštėja tam tikrame temperatūrų intervale ir pasižymi stiklėjimo reiškiniais. Nepriskirkite visoms amorfinėms medžiagoms tos pačios virsmo temperatūros ir nevadinkite jų tiesiog įprastais skysčiais kambario temperatūroje.

03

Nustatykite struktūrinius vienetus

Molekuliniame kristale atpažįstamos molekulės yra išsidėsčiusios tam tikra tvarka, o jas kartu išlaiko tarpusavio sąveikos. Joniniame kristale priešingų krūvių jonai sudaro erdviškai išplitusią struktūrą. Tinklinės kovalentinės sandaros kietuosiuose kūnuose atomus jungia erdviškai išplitusios kovalentinės struktūros, o metalams aprašyti būtina elektronus laikyti delokalizuotais.

Šios klasės padeda sisteminti paaiškinimus, tačiau nenulemia vieno visiems atvejams bendro kietumo, lydymosi temperatūros ar laidumo. Svarbios yra sandara, defektai, fazė ir sudėtis. Molekuliniam kristalui gali būti būdingos stiprios kryptinės sąveikos; dviejų tinklinės kovalentinės sandaros medžiagų elektroninės ir mechaninės savybės gali labai skirtis.

Struktūra ir ryšiai – atskiros klasifikacijos
Pavyzdžio aprašymasStruktūriniai vienetaiKlausimas apie struktūros tvarkingumąKą turėtų parodyti ryšių modelis
Molekulinis kristalasMolekulėsAr molekulių padėtys ir orientacijos kartojasi?Ryšiai molekulių viduje ir sąveikos tarp molekulių
Joninis kristalasJonai, sudarantys ištisinę struktūrąAr jonų išsidėstymas kartojasi?Pasiskirsčiusios joninės sąveikos, o ne atskiros druskos molekulės
Kovalentinė tinklinė kietoji medžiagaAtomai ištisiniame ryšiais sujungtame tinkleAr tinklui būdinga kristalinė tolimoji tvarka, ar tik vietinė tvarka?Junglumas dėl kovalentinių ryšių
MetalasAtomų kamienai ir delokalizuotos elektroninės būsenosKokia periodinė struktūra ir kokie defektai yra medžiagoje?Elektronų dalyvavimas visoje struktūroje
Amorfinė medžiagaPriklauso nuo sudėtiesVietinė koordinacija be kristalinės tolimosios tvarkosJoje iš tikrųjų esantys ryšiai; amorfiškumas nėra penktas universalus ryšių tipas

Kokybiniai pavyzdžiai įprastame įvadiniame kontekste. Paskutiniame stulpelyje nurodoma, ką turėtų parodyti naudingas modelis, neteigiant, kad medžiagų savybės yra universalios.

04

Klauskite, kokio judėjimo ar persitvarkymo reikia

Norėdami paaiškinti elektrinį laidumą, nustatykite krūvininkus ir tai, ar jie gali judėti nurodytame kietajame kūne. Norėdami paaiškinti mechaninį atsaką, klauskite, kaip sandara gali deformuotis ar persitvarkyti. Norėdami paaiškinti fazinį virsmą, nustatykite, koks dalelių išsidėstymas keičiasi ir esant kokiam slėgiui.

Druskos sudėties formulė nereiškia, kad druska yra atskirų neutralių druskos molekulių rinkinys. O iš molekulių sudarytame kietajame kūne išlieka skirtumas tarp sąveikų molekulių viduje ir sąveikų tarp molekulių. Remiantis iš tikrųjų esančiomis dalelėmis, galima paaiškinti aiškiau, nei priskiriant savybę vien pagal žodžius „kietasis kūnas“.

Išnagrinėti pavyzdžiai

Atskirkite du medžiagos apibūdinimus

Kietajam kūnui būdinga ryšiais nulemta vietinė koordinacija, bet nebūdinga kristalinė tolimoji tvarka. Ar tai patvirtina, kad jame nėra ryšių ar struktūros?

  1. Stebėjimas susijęs su kristaline tolimąja tvarka.
  2. Vietinė koordinacija gali išlikti ir nesant kristalinės tolimosios tvarkos.
  3. Ryšių tipui nustatyti reikia atskirų duomenų apie atomus ir sąveikas.

Ne. Tai pagrindžia struktūros apibūdinimą kaip amorfinės, tačiau vietinę sandarą ir ryšius vis tiek reikia aprašyti.

Pabandykite patys

  1. Kas skiria kristalinę tvarką nuo amorfinio kietojo kūno vietinės sandaros?

    Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

    Kristalinė tolimoji tvarka.

    Amorfiniams kietiesiems kūnams gali būti būdinga vietinė tvarka be kristalinės tolimosios tvarkos; kai kurie tvarkingi kristalai yra aperiodiniai.

  2. Ar kristalo schema reiškia, kad jo atomai niekada nejuda?

    Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

    Ne.

    Diagrama vaizduoja struktūrą; atomai gali virpėti, taip pat gali vykti kitoks judėjimas ar atsirasti defektų.

  3. Ar visos kietosios medžiagos sudarytos iš atskirų molekulių?

    Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

    Ne.

    Joninių, metalinių ir tinklinių kovalentinių kietųjų medžiagų struktūrą reikia aprašyti kaip ištisinę, o ne kaip atskiras molekules.

  4. Ar vien priskyrimas tinklinėms kovalentinėms medžiagoms lemia vieną konkrečią elektrinio laidumo vertę?

    Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

    Ne.

    Krūvio pernašą lemia tikroji elektroninė struktūra, sudėtis ir sąlygos.

Ką verta įsidėmėti

  • Kristališkumas nusako tolimąją tvarką; periodinis pasikartojimas dažnas, bet ne visuotinis.
  • Amorfinėse medžiagose gali išlikti vietinė tvarka.
  • Tvarka ir ryšių tipas atsako į skirtingus klausimus.
  • Savybes aiškinkite remdamiesi tikrąja struktūra ir judriomis dalelėmis.

Šaltiniai

Mokomoji medžiaga ir žinynai, kuriais remiasi pamokos paaiškinimai ir pavyzdžiai.

  1. Chemija, 2-asis leidimas: 10.5 Kietoji medžiagos būsenaOpenStax, Rice UniversityŽinynasopenstax.orgSkaityti šaltinį
  2. Internetinis kristalografijos žodynas: kristalasIUCrŽinynasdictionary.iucr.orgSkaityti šaltinį