Tarpinių pasėlių maisto medžiagų atpalaidavimas ir atgavimas

Pradėkite tarp dviejų derlių

Nuėmus daržovių derlių, dirvožemyje lieka dalis mineralinių maisto medžiagų. Tarpinis pasėlis gali paimti dalį šio kiekio, kol nėra kito pagrindinio pasėlio. Jeigu jo liekanos grąžinamos į tą patį lauką, tos maisto medžiagos gali vėl dalyvauti apytakoje per augalų biomasę ir dirvožemį. Jas sulaikyti vertinga, bet paėmimas nesukuria naujų maisto medžiagų atomų.

Prieš vadindami tai atgavimu, apibrėžkite apskaitos ribas. Lauko apskaitoje maisto medžiagų judėjimas tarp jo dirvožemio, tarpinio pasėlio ir liekanų laikomas vidiniu perdavimu. Pašalinus tarpinio pasėlio biomasę, maisto medžiagos išnešamos iš lauko. Atvežta biomasė iš kitos vietos yra išorinis įnašas. Platesnėje regiono apskaitoje tas pats judėjimas gali būti apibūdinamas kitaip, todėl visada nurodykite plotą ir laikotarpį.

Atskirkite paėmimą nuo fiksacijos

Ne ankštinis tarpinis pasėlis gali paimti dirvožemio azotą, nors biologinė azoto fiksacija nėra pagrindinis jo aprūpinimo azotu kelias. Tarpusavyje suderinami ankštiniai augalai ir šaknų gumbelių bakterijos taip pat gali įtraukti atmosferos azotą į biologinius junginius. Šis fiksuotas azotas iš atmosferos kerta lauko azoto apskaitos ribą. Fosforo ir kalio paėmimui nėra analogiško fiksacijos iš atmosferos kelio.

Ankštiniai augalai taip pat gauna azoto iš dirvožemio. Todėl jų audinių azotas nebūtinai visas yra naujai fiksuotas. Fiksacija priklauso nuo augalo ir mikroorganizmo sąveikos bei sąlygų, įskaitant prieinamą dirvožemio azotą. Ankštinio augalo pavadinimas, žalia lapija ar didelė azoto koncentracija biomasėje neparodo atmosferos indėlio kiekio. Šaltiniams nustatyti reikia daugiau duomenų negu vien audiniuose esančio kiekio skaičiavimo.

Matuokite kiekį aiškiu pagrindu

Norėdami įvertinti azoto kiekį biomasėje, sausąją biomasę padauginkite iš azoto masės dalies. Imkite reprezentatyvius mėginius ir išsaugokite duomenis apie mėginio plotą, augalo dalis bei augimo tarpsnį. Antžeminių dalių mėginys neapima šaknų; šviežios masės negalima dauginti iš sausosios masės procentinės dalies, pirmiausia neatsižvelgus į vandenį.

Tarkime, hipotetiniame mėginių ėmimo laukelyje yra 2 kg sausos antžeminės biomasės, kurioje azotas sudaro 1,5 %. Joje yra 30 g azoto. Jeigu atskiras, tinkamas šaltinių nustatymo vertinimas patvirtina, kad 12 g gauta iš fiksacijos, o 18 g – paimta iš dirvožemio, tik 12 g yra naujai fiksuotas azotas šioje apibrėžtoje antžeminių dalių apskaitoje. Šie sugalvoti šaltinių kiekiai yra papildomos prielaidos, o ne iš 1,5 % azoto išvestas rezultatas.

Atsekite atpalaidavimą prieš paėmimą

Tarpinio pasėlio medžiagai žuvus, ją keičia mikroorganizmai. Organinis azotas gali mineralizuotis; mineralinis azotas taip pat gali būti įtrauktas į mikroorganizmų biomasę per imobilizaciją. Šiuos procesus veikia liekanų savybės, jų padėtis, temperatūra, drėgmė ir aeravimas. Gyvame pasėlyje esantis azoto kiekis nežada, kiek jo bus atpalaiduota kitą savaitę.

Atpalaidavimas taip pat turi derėti su kito augalo poreikiu ir šaknų galimybe pasiekti azotą. Per anksti atpalaiduotas azotas gali būti prarastas iki augalas jį paims. Per vėlyvas atpalaidavimas gali nepatenkinti ankstyvojo poreikio. Dalis azoto lieka dirvožemyje ar organinėje medžiagoje pasibaigus stebėjimo laikotarpiui. Augalo paimamas kiekis matuojamas atskirai, todėl biomasės azoto negalima laikyti universaliu trąšų pakeitimo dydžiu.

Patikrinkite išlaikymą ir išnešimą

Hipotetinis ne ankštinis augalas antžeminėje biomasėje sulaikė 30 g iš dirvožemio paimto azoto. Jeigu 20 g lieka laukelyje su liekanomis, o 10 g pašalinama, pagal šią apskaitą 20 g grąžinta, o 10 g išnešta. Grąžinta medžiaga dar nėra 20 g mineralinio azoto ar kito augalo paimto azoto.

Pavadinus praktiką maisto medžiagų atgavimu, kartu kyla palyginimo klausimas: kiek nuostolių būtų be jos ir kokiomis sąlygomis? Vien sulaikytas kiekis neparodo, kiek išplovimo išvengta. Šiam palyginimui įtakos turi dirvožemio vanduo, orai ir augimo istorija. Vertindami tikrą lauką įtraukite šaknis, kitus maisto medžiagų įnašus, dirvožemyje esančių kiekių pokyčius, išnešimą ir svarbius nuostolius; neekstrapoliuokite vien iš mažo antžeminių dalių mėginio.

Pasirinkite sistemai tinkamą vaidmenį

Tarpiniai pasėliai gali atlikti kelias funkcijas: paimti maisto medžiagas, dengti dirvožemį ir biologiškai fiksuoti azotą. Tikrasis poveikis priklauso nuo pasėlio įsitvirtinimo, rūšies, augimo galimybių ir valdymo. Per trumpą laikotarpį biomasės gali užaugti mažai; vešlus pasėlis gali sunaudoti kitam augalui reikalingą vandenį. Sėklos, darbas, įranga ir pasėlio augimo nutraukimas taip pat kainuoja.

Pirmiausia pasirinkite funkciją, tada tarpinį pasėlį vertinkite pagal tikrą klimatą, sėjomainą ir auginimo sąlygas. Užregistruokite pasėlio įsitvirtinimą, biomasę ir jos matavimo pagrindą, šaltinių prielaidas bei liekanų likimą. Perėjimą prie pagrindinio pasėlio planuokite remdamiesi vietos duomenimis. Tikslas – naudingas maisto medžiagų kelias praktiškai veikiančioje gamybos sistemoje, o ne didžiausia biomasė ar azoto koncentracija bet kokia kaina.

Išnagrinėti pavyzdžiai

Pasitikrinkite supratimą

1. Sausas antžeminių dalių mėginys sveria 3 kg, o azotas jame sudaro 2 %. Koks yra azoto kiekis?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   0,060 kg, arba 60 g azoto.

   3 × 0,02 = 0,060 kg. Šis kiekis neparodo azoto šaltinio ar atpalaidavimo eigos.

2. Ankštinio augalo antžeminėse dalyse yra 60 g azoto. Ar visi 60 g būtinai pateko iš atmosferos?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Ankštiniai augalai gali gauti ir dirvožemio, ir fiksuoto azoto. Antžeminių dalių kiekis taip pat neapima šaknų ir vienas pats neleidžia kiekybiškai įvertinti viso lauko fiksacijos.

3. Tarpiniame pasėlyje yra didelis maisto medžiagų kiekis. Ar tai įrodo, kad jis tokiu pačiu kiekiu sumažino išplovimą?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Išvengtiems nuostoliams nustatyti reikia tinkamo palyginimo ir apskaitos ribų. Rezultatą veikia paėmimas, vėlesnis atpalaidavimas, vandens judėjimas ir kitur esantys kiekiai.

Svarbiausios mintys

• Paėmimas ir grąžinimas leidžia esamoms maisto medžiagoms vėl dalyvauti apytakoje apibrėžtose ribose.
• Biologinė fiksacija papildo azotą iš atmosferos, bet ne visas ankštinių augalų azotas yra fiksuotas.
• Sausoji biomasė, padauginta iš azoto dalies, duoda kiekį, o ne atpalaidavimo spartą ar trąšų pakeitimo normą.
• Paėmimą, atpalaidavimą ir kitą augalą derinkite toje pačioje praktinėje sistemoje.