Auginiai, kero dalijimas ir skiepijimas

Dauginimą galima pradėti nuo esamos augalo dalies

Augintojas gali užauginti naują augalą iš auginio, padalyti tam tinkamą kerą arba skiepydamas prijungti pasirinktą ūglį prie poskiepio. Šie būdai naudoja esamus augalo audinius, tačiau jiems kelia skirtingus reikalavimus.

Vegetatyvinis dauginimas pasirinktos augalo linijos genetinę tapatybę gali išsaugoti tiesiogiau nei lytinis dauginimas sėklomis. Šis pranašumas nereiškia, kad kiekvienas padaugintas augalas visomis sąlygomis bus vienodo dydžio, sveikatos ar derlingumo.

Bendri žinių pagrindai paaiškina ląstelių dalijimąsi, paveldimumą ir vystymąsi. Čia praktinis klausimas – kurie esami audiniai konkrečioje kultūroje ir naudojant konkretų būdą turi išlikti, susijungti ar atsinaujinti.

Auginys turi išvystyti trūkstamas funkcijas

Stiebo auginys gali turėti ūglį, bet neturėti veikiančios šaknų sistemos. Jis turi išlikti gyvybingas, kol susiformuos tinkamos šaknys, jei tai leidžia rūšis ir naudojama medžiaga. Kitų tipų auginiai daromi iš lapų ar šaknų ir turi savus regeneracijos reikalavimus.

Šaknys ne visose rūšyse, skirtingo amžiaus ar būklės audiniuose formuojasi vienodai lengvai. Rezultatą gali veikti auginio paėmimo vieta, branda, sezonas, vandens balansas ir dauginimo aplinka. Vien matoma šaknis neįrodo, kad augalas pasirengęs sudėtingesnėms naujoms sąlygoms.

Naudokitės konkrečiai kultūrai, medžiagai ir būdui tinkamomis rekomendacijomis. Šis straipsnis nenurodo universalaus auginio dydžio, hormoninio preparato, dozės ar įsišaknijimo aplinkos. Šaknų zonos sąlygos ir perėjimas prie įprasto auginimo išlieka būtini.

Dalijant atskiriamos augalo dalys, galinčios toliau augti

Dalijant atskiriamos tinkamos augalo dalys, pavyzdžiui, kero dalis su gyvybingais pumpurais ir juos palaikančiais audiniais. Tai skiriasi nuo bet kokio atsitiktinio fragmento paėmimo tikintis, kad jis atsinaujins. Rūšies sandara lemia, ką turi turėti tinkama dalis.

Tinkama atskirta dalis gali išsaugoti ir šaknis, ir ūglius ar pumpurus, tačiau vis tiek patiria trikdymą. Įsitvirtinimą gali veikti pažeidimai, išdžiūvimas, per didelis tankis ar blogos sąlygos. Medžiagą tvarkykite ir žymėkite pagal konkrečios kultūros reikalavimus.

Ne kiekvieną augalą galima naudingai dauginti dalijimu. Šis būdas yra tikrintina biologinė galimybė, o ne iš kelių stiebų buvimo išvedamas trumpesnis kelias.

Skiepytas augalas turi įskiepį ir poskiepį

Įskiepis yra pasirinktas ūglio komponentas; poskiepis sudaro apatinę dalį, įskaitant šaknis. Sėkmingam skiepijimui reikia suderinamos medžiagos ir veikiančios jungties susidarymo. Audiniai turi pakankamai susijungti, kad sujungtas augalas galėtų funkcionuoti.

Skiepijimas įskiepio ir poskiepio paprastai nesujungia į vieną naują lytiniu būdu susidariusį hibridą. Komponentai išsaugo savo genetines tapatybes, kartu veikdami vienas kito augimą ir funkcionavimą. Todėl reikia atskirti derančio įskiepio savybes nuo poskiepio poveikio.

Suderinamumas ir ilgalaikiai rezultatai priklauso nuo konkretaus derinio. Iš pradžių prigijusi jungtis negarantuoja ilgalaikio suderinamumo, ligų nebuvimo ar norimo derliaus. Sodo poskiepių ir lajos pasirinkimai išsamiau nagrinėjami daugiamečių kultūrų temose.

Išsaugota linija nėra sveikatos sertifikatas

Nelytinis dauginimas gali išsaugoti naudingus požymius, tačiau gali perduoti ir medžiagoje esančias problemas. Iš pažiūros sveikas pradinis augalas neįrodo, kad nėra jokių patogenų ar paslėptų trūkumų. Kai kurioms rizikoms įvertinti reikia tinkamos apžiūros, tyrimų ar sertifikuotų šaltinių.

Požymių raišką vis tiek veikia aplinkos sąlygos. Genetiškai panaši medžiaga skirtingose šaknų zonose ar klimatuose gali duoti skirtingus rezultatus. Genotipo išsaugojimo nereikėtų pateikti kaip vienodų auginimo rezultatų garantijos.

Užrašykite šaltinį, veislę, būdą, datą ir svarbią stebėtą būklę. Skiepams atskirai išsaugokite įskiepio ir poskiepio tapatybes. Straipsnyje apie sodinamosios medžiagos sveikatą įrašai ir įrodymai paaiškinami išsamiau.

Būdus lyginkite pagal įsitvirtinimą ir numatytą funkciją

Praktiniame palyginime klausiama, kokios naudingos produkcijos reikia ir kuris būdas gali ją suteikti turint tinkamą medžiagą, įgūdžius ir infrastruktūrą. Laikas, nuostoliai, suderinamumas ir sveikatos rizikos gali būti svarbesni už paprastą paruoštų dalių skaičių.

Tariamame palyginime 18 iš 24 auginių atitinka nurodytą įsitvirtinimo kriterijų: 75%. Devynios iš 12 atskirtų kero dalių pasiekia tą patį nurodytą rezultatą: taip pat 75%. Vienodos dalys neįrodo vienodos trukmės, darbo, medžiagų naudojimo, augalų dydžio ar ilgalaikių rezultatų.

Kiekvienai grupei išsaugokite dauginimo būdą ir vertinimo tarpsnį. Iš vienos kultūros ar mažo nekontroliuoto stebėjimo nereitinguokite visų dauginimo būdų. Būdą rinkitės pagal jo biologinius reikalavimus ir auginimo tikslą.

Išnagrinėti pavyzdžiai

Pasitikrinkite supratimą

1. Ar vegetatyvinis dauginimas garantuoja vienodus rezultatus skirtingose aplinkose?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Genetinė tapatybė ir rezultatai konkrečioje aplinkoje yra skirtingi klausimai.

2. Ar bet kurį atskirtą augalo fragmentą galima laikyti tinkama dalijimo medžiaga?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Jis turi turėti tai rūšiai ir būdui būtinas gyvybingas struktūras.

3. Ar skiepijimas paprastai paverčia įskiepį ir poskiepį nauju lytiniu hibridu?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Jų genetinės tapatybės išlieka atskiros, nors gyvos funkcijos sąveikauja.

Svarbiausios mintys

• Kiekvienas būdas turi skirtingą biologinį įsitvirtinimo reikalavimą.
• Išsaugotas genotipas negarantuoja sveikatos ar rezultatų.
• Įskiepio ir poskiepio tapatybes išlaikykite atskiras.
• Įvardytą būdą vertinkite apibrėžtu naudingu tarpsniu.