Šaknys, gumbai ir kaupiamieji organai

Požeminiai organai nėra vienodi

Morkos, bulvės ir batatai užaugina naudingą požeminį derlių, tačiau jų derlių sudaro skirtingi organai. Botaninė šių organų prigimtis padeda paaiškinti jų augimo taškus, dauginimą ir reakciją į pažeidimus.

Pagrindinis morkos atsargų kaupimo organas yra sustorėjusi šaknis, o viršutinės dalies anatominę sandarą reikia vertinti atskirai. Bulvės stiebagumbis yra ant stolono susidaręs sustorėjęs stiebo darinys; jo akutės yra pumpurai. Batatų atsargų kaupimo organai yra sustorėjusios šaknys.

Apibrėžtys pateiktos bendruosiuose pagrinduose ir straipsnyje apie gyvenimo ciklą. Čia šių organų botaninę prigimtį siejame su naudingo derliaus formavimusi, o ne kartojame išsamią anatomijos pamoką.

Organo užsimezgimas ir didėjimas – skirtingi procesai

Kad bulvės stiebagumbiai galėtų didėti, jie pirmiausia turi užsimegzti. Tinkamos batato pridėtinės šaknys gali virsti atsargas kaupiančiomis šaknimis, tačiau ne kiekviena šaknis vystosi šiuo keliu. Todėl šaknų skaičius savaime neparodo būsimų derliui nuimamų atsargų kaupimo organų skaičiaus.

Organams užsimezgus, jų augimas ir atsargų kaupimas priklauso nuo augalo funkcionavimo ir jį veikiančių sąlygų. Besivystančių organų, į kuriuos nukreipiamos medžiagos, skaičius ir kiekviename jų sukauptas kiekis skirtingai prisideda prie galutinio derliaus.

Vystymosi laikas priklauso nuo augalo rūšies ir auginimo sąlygų. Netaikykite vienai veislei, regionui ar dauginimo būdui būdingos organų užsimezgimo datos ar temperatūros orientyro visiems požeminį derlių duodantiems augalams.

Požeminis derlius priklauso nuo viso augalo

Lapai ir kiti asimiliatų šaltinio funkciją atliekantys audiniai per vientisą pernašos sistemą aprūpina besivystančius atsargų kaupimo organus asimiliatais. Gyvoms šaknims ir ūgliams taip pat reikia medžiagų jų pačių augimui ir gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Vien vešli lapija negarantuoja gausaus atsargų kaupimo organų derliaus. Medžiagų paskirstymas, išsivystymo būklė, organų skaičius, aprūpinimas ir ribojantys veiksniai sąveikauja tarpusavyje. Straipsnyje apie asimiliatų šaltinį ir akceptorių paaiškinama, kodėl papildomo lapų augimo negalima laikyti pastoviu santykiu virstančiu pageidaujamu derliumi.

Praktiškai stebint augalus, pasėlio lapijos būklė, vystymosi tarpsnis ir tikrieji požeminiai organai vertinami susietai. Konkretiems augalams skirti mitybos ir auginimo sprendimai nagrinėjami atskirose temose, o ne išvedami iš vieno ūglio matavimo.

Auginimo terpė veikia augimą ir derliaus būklę

Vandens pasiskirstymas, aeracija ir fizinės sąlygos veikia šaknų bei atsargas kaupiančių organų vystymąsi. Stresas ar ribotas augimas gali paveikti jų skaičių, formą ir dydį, tačiau skirtingos kultūros ir vystymosi tarpsniai reaguoja nevienodai.

Terpė, kurią lengva kasti, nebūtinai užtikrina pakankamą maisto medžiagų ir vandens tiekimą. Taip pat vien neįprasta organo išvaizda, neturint papildomų duomenų, neparodo vienos konkrečios priežasties. Užfiksuokite pastebėtą dėsningumą, dirvožemio ar terpės būklę ir augalo istoriją.

Dirvožemio paruošimas, drėkinimas ir derliaus nuėmimas yra šios biologijos taikymo sritys, nagrinėjamos auginimo bei dirvožemio, vandens ir maisto medžiagų sistemų šakose. Metodai turi atitikti konkrečią kultūrą ir vietą.

Šviežio derliaus masę sudaro ir vanduo

Šviežia masė apibūdina organą pagal jo vandens kiekį matavimo metu. Sausosios medžiagos yra tai, kas lieka tinkamu metodu nustačius pašalinamo vandens kiekį. Jų sudėtį vis tiek reikia išmatuoti atskirai.

Dviejuose hipotetiniuose mėginiuose, kurių šviežia masė yra po 100 g, yra atitinkamai 25 g ir 20 g sausųjų medžiagų. Sausųjų medžiagų dalys sudaro 25% ir 20%. Taigi vienoda šviežia masė neįrodo, kad sukaupta vienodai sausųjų medžiagų.

Šie mėginiai neparodo visos kultūros derliaus, angliavandenių kiekio ar maistinio lygiavertiškumo. Svarbūs mėginių ėmimas, organo būklė ir matavimo metodas. Sausąją masę atskirkite nuo konkrečių junginių, kurie bus naudojami vėliau perdirbant.

Nuėmus derlių gyvas organas patenka į naujas sąlygas

Lukšto ar išorinių audinių vystymasis, pažeidimai ir pasirinktas tvarkymo metodas veikia tinkamą naudoti nuimtą derlių. Vystymosi baigtis ir tinkamumas tvarkyti yra susiję, bet skirtingi vertinimai.

Šviesos veikiami bulvių gumbai gali pažaliuoti. Tai konkrečiai kultūrai būdingas tvarkymo klausimas; vien išvaizda nėra maisto saugos patvirtinimas. Auginimo ir maisto saugos gairės turi atsižvelgti į tikrąją būklę ir numatomą naudojimą.

Skirtingos šaknys ir gumbai nevienodai reaguoja į laikymą, pažeidimus ir perdirbimą. Išsamūs jų tvarkymo bei saugos reikalavimai priklauso maisto mokslo ir paskirstymo sistemos temoms. Botaninis panašumas ar augimas po žeme nepagrindžia vieno universalaus laikymo režimo.

Išnagrinėti pavyzdžiai

Pasitikrinkite supratimą

1. Ar visas po žeme užauginamas derlius yra šaknys?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Bulvių gumbai yra pakitę stiebai, o kitos kultūros turi atsargas kaupiančias šaknis ar kitokias struktūras.

2. Ar kiekviena batato šaknis būtinai tampa atsargas kaupiančia šaknimi?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Vystymosi eiga ir sąlygos lemia, kurios šaknys suformuoja tinkamus naudoti atsargų kaupimo organus.

3. Ar vienoda šviežia masė įrodo vienodą sausųjų medžiagų kiekį ar maistinę vertę?

   Rodyti atsakymą ir paaiškinimą

   Ne.

   Vandens kiekis, sausųjų medžiagų sudėtis ir kiti kokybės rodikliai gali skirtis.

Svarbiausios mintys

• Atpažinkite organą, o ne tik jo augimo vietą.
• Organo formavimosi pradžia ir jo stambėjimas yra atskiri vystymosi klausimai.
• Visas augalas ir šaknų zona palaiko po žeme formuojamą derlių.
• Atskirkite šviežią masę, sausąsias medžiagas, sudėtį ir tvarkymui svarbią kokybę.